Kai sekmadienį po pietų vėl leki, šį kartą į vaikišką spektaklį, dienos visai nelieka.
Grįžti kaip šuniukas alkanas, o gamintis nebėra nei noro, nei jėgų. Tada kyla nuodėminga mintis -
Nemėgstu pizza hut, domino ir visų kitų riebalinių nesąmonių, kurias čia gali nusipirkti ant kiekvieno kampo. Ir apskritai, Londone toks didelis pasirinkimas, kad be rekomendacijų niekaip neapsieisi, jei nori išsirinkti ką gero.
Šį kartą išbandyta Sole D'oro Restaurant.
www.soledororestaurant.com
Tai taip ir gimė ta picos idėja sekmadienio vakarui:
a) kažkada vasara draugė buvo užsukusi su sūnumi. Gyrė.
b) sekmadienį pamačiau dėžę, kaimynų padėta popieriaus perdirbimui. Man pasirodė, kad su paveikslu lietu akvarele! Aišku, man būtinai reikėjo patikrinti :)
Dabar jau buvo aišku, kad man būtiniausiai reikia išbandyti. Nes juk negali kavinukė naudojanti tokio grožio dėžes, į jas dėti mažiau gražias ir skanias picas :) Geležinė logika ha, bet juk kiek kartų esam kažką isigyję dėl gražios pakuotės, ar ne. Ypatingas supakavimas suteikia beveik tiek pat malonumo, kiek ir isigytas daiktas.
Ir buvau teisi. Pica buvo skani skani skani. Spėju, kad viską daro geri produktai. Tešla ne guminė, bet ir ne sausa. Idealiai ištampyta. Jokiu riebalų, apdegusių svogūnų ar neaiškių padažų. Apskritai priedų pasirinkimas nėra milžiniškas, klasikinis, kas žinoma irgi kalba apie kokybę, ne kiekybę. Nebuvo jokio blogo jausmo pavalgius, nebuvo sunkumu virškinant ir kitą rytą atšalusi buvo labai skani pusryčiams.
Visiškai nebūtinas buvo aprašymas, bet labai būtinos nuotraukos :)
Pastudijavus meniu, jau beveik noriu eiti ten pat šivakar :) Pastų įvairovė ir pagrindiniai patielai tiesiog kviečia mane greičiau išragauti :) aaa! Nusiramink!
Vienu žodžiu, kartosim :)
Posts
No comments:
Post a Comment