Liko visai nedaug, 10 dienų iki Kūčių ir Kalėdų.
Lyg ir norėjosi kažką parašyti... Taip taip, vakar vėl kepiau sausainius ir suku galvą ar dovaninio popieriaus pakaks. Bet ne apie tai... Labiausiai norisi atsiminti tuos, dėl kurių vaikystėje šventės buvo tokios ypatingos. Šeima, t.y. tėčio ir mamos šeimos. Graužia ilgesys šiek tiek, netikėtai, ne mamos ar tėčio, o savo šauniųjų močiučių. Kaip gyva, iki 24 nebuvau sutikus nei vienų Kalėdų be jų. O štai šiemet bus jau antrosios. Yra kaip yra, kada nors mes turėsime savo anūkų ir busim viena didelė ir laiminga šeima, kurmiuk, ar taip?
1919m.
1936m.
1940m.
1954m.
1960m.
1970m.
1981m.
1990m.
2001m.
2006m.
2008m.
Linkėsiu šiemet ne dovanų, žinoma, o ramybės ir artumo.
Posts
Oho, kokio gilumo šaknis menantis nuotraukų archyvas. Pritariu, kad per Kalėdas visų svarbiausia yra šeimos buvimas drauge ir bendrumo, artumo pojūtis. Linkiu pajusti kalėdinę dvasią ir daug jaukumo bei šilumos :)
ReplyDeletedėkui :) tik paskutinės 2 foto mano ir su manim, o kitas pasiskolinau... kol kas neturiu čia jokių šeimos archyvų atsivežusi :/
ReplyDelete